Iš Bokų del Toro į Boca del Drago paplūdimį veža mikro-autobusiukai. Vieną tokių ir susistabdėme kelyje. Pusvalandį trunkanti kelionė kainuoja 5 dolerius suaugusiam (vaikas nemokamai) į abi puses. Jums gali pasiūlyti įsigyti atgalinį bilietą, tačiau tai nebūtina. Jokio pranašumo su juo jūs neturėsite ir jei autobusiuke nebus vietos, jums teks laukti kito.
Saloje taksi kainos kaip ir žemyne – doleris žmogui. Mūsų viešbutis tolėliau miestelio centro. Automobiliu penkios minutės, pėsčiomis – pusvalandis. Iš anksto esame išsinuomavę vieno kambario butą su virtuve pas Mahmudą (Villas del Mar). Machmudas labai malonus žmogus ir ne veltui yra sulaukęs tiek gerų atsiliepimų TripAdviser'yje. Patys galėjome tuo įsitikinti.
Po 11 valandų (autobuso vairuotojas stabtelėjo „pasigrožėti" ant kelio apvirtusiu automobiliu ir taip prastovėjo visą valandą) kelionės autobusu pagaliau pasiekėme mažyti miestelį Almirantę. Prie autobuso jau laukė būrys taksistų siūlančių nuvežti jus iki prieplaukos. Doleris žmogui ir mes jau pakeliui į prieplauką, kuri randasi už penkių minučių nuo autobuso sustojimo vietos.
Senoji Panama (orig. Panama Viejo, tart. Panama Viecho) randasi už dvidešimties minučių važiuojant taksi iš miesto centro. Štai šioje vietoje 1671 metais ir prasidėjo audringa ir romantiška Panamos miesto istorija apipinta legendomis apie Karibų jūros piratus.
Pasidžiaugę puikiu reginiu Gatuno šlizuose sėdome vėl į tą patį kulkų suvarpytą ir sulamdytą taksi (tai pastebėjome tik prie šliuzų) ir nuvažiavome į Kolono (orig. Colon) autobusų stotį. Stotin atvykome kaip tik laiku ir po beveik dvi valandas trukusios kelionės autobusu jau buvome savo viešbutyje.
Po nuobodoko pasivažinėjimo traukinių išlipome Kolono (orig. Colon) miesto traukinių stotyje ir mastėme apie grįžimą atgal į Panamos miestą. Laimei pasitaikė linksmas taksistas ir pasisiūlė (žinoma ne dykai : )) nuvežti mus iki Gatuno šliuzų. Ir neapsirikome sutikę. Per vieną valandą, kurią praleidome šliuzų apžvalgos aikštelėje, veiksmo ir laivų matėme daugiau, nei visos kelionės traukiniu metu.
Paskutinė diena Panamos mieste. Šį vakarą išvažiuojame į Bokas del Toro (org. Bocas del Toro), o ši diena skirta susipažinimui su garsiuoju Panamos Kanalu ir Panama Viejo griuvėsiais.
Kunų gyvenvietėje užtrukome tik keletą minučių ir išplaukėme į netoliese esančia balto smėlio ir kokoso palmių Aguja (tarti Agucha) salą. Ir štai, po penkiolikos minučių šokinėjimo nuo angos ant bangos, atplaukėme į rojaus kampelį! Saulė, baltas smėlis ir virš turkio vandenų pasvirusios palmės. Tokius vaizdus tikriausiai matė kiekvienas domėjęsis kelionėmis į egzotinius paplūdimius.
Kunos (Cuna arba Tule) indėnai po 1925 metų sukilimo išsikovojo visišką autonomiją ir iki šios dienos nepriklausomai valdo San Blas salyną. Tai viena stipriausių ir pažangiausių iš septynių Panamos teritorijoje gyvenančių indėnų grupių. Atskiras bendruomenes atstovauja jų vadai (sachila). Žemė salose priklauso visiems bendruomenės nariams, tačiau kokosų palmės gali turėti savo šeimininką. Kunos tarpusavyje kalbasi savo kalba, tačiau ispanų kalba taip pat plačiai naudojama.
5 ryto. Vairuotojas jau turėjo mūsų laukti, tačiau po pusvalandžio mes vis dar jo laukėme. Tad teko skambinti į „Panama Travel Unlimited" agentūrą (jie turi visą parą veikiantį pagalbos telefoną!), kuri mums ir organizavo šią kelionę, ir ieškoti „prapuolusio" vairuotojo. Laimei vairuotojas greitai buvo „rastas" ir už penkiolikos minučių mes jau važiavome didžiuliame „Land Cruiser'yje". Pakeliui dar paėmėme keturis argentiniečius ir po trijų valandų snūduriavimo atvykome Kartį (Carti) , kur mūsų turėjo laukti valtis, plukdysianti į San Blas salas.
