Iš San Chose išvykome 3 valandą ryto. Autobusas erdvus ir pustuštis, tad užsiėmę po dvi sėdynes dar keletą valandėlių nusnaudėme.

Dar prieš prasidedant kelionei buvome nutarę, kad kiekvienoje šalyje paragausime tik tam regionui būdingų patiekalų. Tad atėjo eilė kostarikietiškai virtuvei.

Jei neturite jokių ypatingų planų į Kosta Rikos sostinę San Chose (orig. San Jose) vykti nėra jokio reikalo. Didelis, neišvaizdus ir triukšmingas miestas. Į mūsų klausimą „kur yra San Chose senamiestis?" visi tik gūžteldavo pečiais. Tokio nėra! Yra tik pėsčiųjų alėja, savo išvaizda primenanti 80-tųjų Laisvės alėja Kaune.

Pietų Amerikoje daug kartų teko kirsti įvairių šalių pasienius, bet tai ką pamatėme ir išgyvenome pereidami iš Panamos į Kosta Riką priminė kiek švelnesnį 90-tųjų Lietuvos – Lenkijos pasienio variantą.

Nedidelis, niekuo neišsiskiriantis miestelis įspraustas tarp Almirantės ir pasienio su Kosta Rika. Seniau Čanginola buvo galima pasiekti vandens taksi tiesiai iš Bokų, tačiau po prieš kelis metus praūžusių stiprių liūčių, upė tapo nepraplaukiama, ir šį maršrutą teko nutraukti.

Po dar vienos dienos praleistos Bokų paplūdimiuose sekančios dienos anksti ryte susikrovę visą mantą patraukėme į Kosta Rikos sostinę San Chose (orig. San Jose).

Raudonos Varlės paplūdimys (orig. Red Frog Beach) yra Bastimentos salos šiaurinėje dalyje. Visiems atplaukusiems į salą reikia susimokėti 6 dolerių mokestį. Iš prieplaukos iki Raudonos Varlės paplūdimio nemokamai veža senas pikapas, kurio bagažinėje įtaisyti mediniai suolai. Tačiau einat pėstute neužtruksite ilgiau nei dešimt minučių. Pralūkuriavę nemokamo transporto penkiolika minučių mes taip ir padarėme – neskubėdami nuėjome pėstute.

Plaukiant iš Cayo Crawl į Bastimentos salą aplankėme Isla Perezosa. Verčiant pažodžiui tai būtų „Tingi sala". Tačiau Tinginys (vaikai jį puikiai pažysta Sido vardu iš „Ledynmečio") ispaniškai – Oso Perizoso, o šioje saloje jų gausu, todėl ir salą pavadino šio mielo gyvūnėlio garbei.

Po valandėlės maišymosi šeimyniniuose delfinų reikaluose kapitonas nukreipė laivą į nardymo ir pietų vietą. Dangus dar labiau paniuro.

Po valandėlės plaukimo ramias vandenimis priplaukėme vietą vadinamą Delfinų įlanka. Jau iš pavadinimo galima nuspėti kad čia turėtume pamatyti delfinus. Tai buvo pirmas kartas kai mes stebėjome delfinus gyvoje gamtoje.